Prieš kelias savaites facebookas mirgėjo nuo Vilniaus universiteto ansamblio video ir emocijų iš įvairiausių pasaulio kraštų. Netgi sulaukiau ne vieno klausimo: ar keliauju aplink pasaulį, ar postinu senas nuotraukas. Tai ir įkvėpė pasidalinti dviejų savaičių kelionės į Ispaniją įspūdžiais. Kelionė autobusu, todėl pakeliui į išsvajotąją saulės šalį apžiūrėjome Čekijos peizažus, Milane madas demonstravom ir su Eifeliu ,,selfius” darėm.
Išvykome naktį ir po beveik paros pasiekėme Brno. Tai antrasis pagal dydį Čekijos miestas, esantis pietrytinėje Čekijos dalyje. Didelis pramonės centras, kuriame išplėtota ir trikotažo pramonės gamyba. 🙂 Šiandien mums tai tarpinė maršruto stotelė. Nenusimename, dienos pakanka apžiūrėti pagrindinius objektus ir susidaryti šiokį tokį miesto vaizdą.
Į akis pirmiausia krinta miesto architektūra ir architektūrinių paminklų gausa. Ir visgi Čekijos miestai kiek kitokie nei išgirtoji Praha – šnabžda kažkas į ausį. Pirmiausia, išvargę po beveik parą trukusios kelionės einame į pagrindinę aikštę – ragauti tradicinių patiekalų su ,,prestizišku” vaizdu. O tai padaryti čia pavyksta nesunkiai ir nebrangiai. Lengvo pobūdžio smuklėje žmogui ~7 eurai, pasirinkus tradicinį ,,guliašą“ ir ragaujant vietinio alaus. Tiesa, alaus rūšių čia nėra daug: šviesus ar tamsus. Tiesa, padavėja pasiūlo paragauti ir alaus su medaus prieskoniu, tačiau įspūdžio nepalieka. Taip pat ir kvietinio alaus mėgėjams teks nukabinti nosį, neradus mėgiamo gėrimo.
Sėdėdami pagrindinėje aikštėje pastebime ,,keistos“ formos paminklą aikštės viduryje. Besijuokdami diskutuojame, kas tai galėtų būti. Atsivertę kelionių gidą net nustembame – objektas – labai jau šiuolaikiško dizaino laikrodis: ,,the cock clock“. Kažkodėl trumpam mintimis grįžtame į Lietuvą, galvodami apie vamzdį krantinėje…tačiau svajoti laiko neturime, užkandę leidžiamės apžiūrėti naktinio miesto grožio. Dairomės po, kiek primenantį Vilnių, senamiesti, tiesa, vaizdą kiek pakeičia vis pravažiuojantys tramvajai…
Apžiūrėję architektūrą, vandens grožį ir vakarinę ramybę randame paėję kiek nuošaliau centro. Čia buriuojasi turistai, ramybės ieško vietiniai, pievelėje išsibarsčiusios šnekučiuojasi laimingų įsimylėjelių porelės. Dėmesį iš tolo patraukia vaizdinės instaliacijos ir neilgai trukus mes jau stovime Janáčkovo (nacionalinio Brno teatro) kieme, pakerėti šokančių fontanų grožio. Dalinuosi youtube įrašu, kuris stirpiau perteikia spalvų ir vandens dinamiką: https://www.youtube.com/watch?v=iPvmFol4VFU Teko nugirsti, kad dėl klestinčių teatrų ir daugybės muziejų Brno laikomas reikšmingu kultūros centru.
Rytinis Brno vaizdas kiek kitoks. Darbo diena – žmonių gerokai mažiau. Tai leidžia nesunkiai ir iš visų kampų apžiūrėti dar vieną miesto įžymybę – Špilbergo pilį. Esančią visai netoli miesto centro. Pradėta statyti XIII amžiuje gotikos stiliumi, rekonstruota XVII- tame tapo Austrijos-Vengrijos imperijoje pagarsėjusiu kalėjimu. Pilies kampą pavyksta užfiksuoti ir mums, nors visas grožis užlipus atsiveria į neaprėpiamą Brno senamiestį, kur ir nukrypsta dėmesys ir fotoparatai.
Ką gi, prisisėmę pirmųjų ekskursijų įspūdžių ir išragavę Čekiškų valgių keliaujame toliau.
Kita stotelė: Milanas